Prostatos vėžys – ne nuosprendis, o lėtinė liga

Balandžio viduryje mokslinėje literatūroje buvo paskelbti tyrimo duomenys, – įrodyta, kad prostatos vėžiu sirgę ligoniai, kuriems jau buvo metastazių kauluose, po agresyvaus gydymo išgijo.

Nustato anksti

„Tai rodo, kad prostatos vėžys tapo lėtine kontroliuojama liga, tokia, kaip hipertenzija ar cukrinis diabetas“, – tyrimo rezultatus komentavo Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos departamento Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas. Šalyje daugiau kaip 70 proc. ligonių susirgimas nustatomas anksti, nors prieš dešimtmetį daugumai susirgusių vyrų liga buvo nustatoma tik III–IV stadijos.

„Dabar galime nustatyti kada vėžį būtina gydyti, o kada – ne. Yra tokių vėžio formų, kuomet negydomas žmogus gyvena tiek pat ilgai, kaip ir gydomas. Tačiau toks žmogus nepatiria gydymo šalutinių reakcijų, dėl to jaučiasi geriau, – aiškina gydytojas. – Išsivysčiusiose pasaulio šalyse tokių ligonių yra apie 60 procentų, pas mus – šiek tiek mažiau“.

Kiti ligoniai, kuriems nustatoma ankstyvos stadijos liga, tačiau yra tikimybė, kad liga gali plisti, iš karto gydomi. Dažniausiai jie operuojami, arba navikas sunaikinamas radioterapija, taikomi kiti gydymo būdai. Kartais tam, kad būtų sustiprintas spindulinės terapijos poveikis ligoniams papildomai nuo pusės iki trejų metų gali būti skiriamas gydymas hormonais.

Gydytojas A. Česas pabrėžia, kad dabar per metus nustatoma apie 2500–3000 naujų prostatos vėžio atvejų, iš ligonių, kuriems aptinkamas pirmos stadijos vėžys ir yra tikimybė, kad liga sparčiai neplis, tikimybę po gydymo pasveikti turi daugiau kaip 90 procentų.

Svarbu laiku tikrintis

Vis dėlto kartais, netgi jei gydymas buvo sėkmingas, vėžys gali atsinaujinti. Tie ligoniai, kuriems iš pat pradžių aptinkama metastazių, iš karto pradedami gydyti hormonais. Šie vaistai organizme sumažina testosterono lygį ir vėžys ilgam sustabdomas. Tačiau po keleto metų vėžinės ląstelės pasikeičia ir tampa nejautrioms hormonų gydymui. Šį momentą labai svarbu nustatyti ir kuo skubiau vyrui skirti kitų vaistų, kad liga neplistų.

Deja, pasikeitimų vėžio ląstelėse ligonis dažnai nejaučia. Todėl hormonais gydomi žmonės, būtinai turi kas tris mėnesius atlikti PSA tyrimą ir vos tik pradėjus keistis rodikliams, turi kuo skubiau kreiptis į onkologus.

Anksčiau šie ligoniai buvo gydomi tik chemoterapija, tačiau pastaruoju metu pasaulyje pradėti naudoti visiškai nauji medikamentai, kurie ženkliai pratęsia vyrų, sergančių metastazavusiu kastracijai atspariu prostatos vėžiu, gyvenimą.

„Dabar turime daug įvairių gydymo metodų, pradedant hormonų terapija ir baigiant radžio 223 izotopu, kuris gydo kaulų metastazes. Taip pat ligoniams galime skirti dendritinių ląstelių vakcinos, kuri gydo progresuojantį prostatos vėžį, turime modernios chemoterapijos, taikinių terapiją, kuri veikia pakitusias, tam tikrus receptorius turinčias ląsteles, o kitoms beveik nedaro įtakos. Tačiau reikia suprasti, kad kiekvienas gydymo metodas turi savo paskirtį, todėl labai svarbu, kad onkologai būtų profesionalūs ir ligoniui galėtų parinkti tuo metu tinkamiausią gydymą. Tuomet jis bus prasmingas ir saugus, o žmonių gyvenimas bus pailgintas ne vieneriais metais, o gerokai ilgiau. Be to, jie gyvens nepatirdami ligos simptomų ir gerai jausis“, – teigia onkologas.

Pareigų turi ir ligonis

Gydytojams yra parengta daug rekomendacijų, ką privalo padaryti, kad žmogus pasveiktų ar bent gyventų kuo ilgiau. Tačiau A. Česo įsitikinimu ir pats pacientas turi daug pareigų. Pirmiausia jis privalo sveikai maitintis, nenutukti, daugiau vartoti maisto su riebiosiomis nesočiosiomis rūgštimis, vitaminų A, E ir D. Taip pat labai svarbu stengti būti geros nuotaikos ir patirti kuo daugiau gerų emocijų, bet vengti ekstremalių sporto šakų, kurių metų galima patirti traumų, nes dėl gydymo šių žmonių kaulai yra trapesni.

„Prostatos vėžiu dažniau serga vyresni žmonės, dėl kitų ligų jie lankosi pas šeimos gydytojus, kurie turėtų rekomenduoti atlikti ir prostatos specifinio antigeno tyrimą (PSA), kuris labai anksti parodo ar liga atsinaujina. Skubiai skyrus gydymą galima ilgam pratęsti tokio žmogaus gyvenimą. Taip pat svarbu, kad specifiniai tyrimai būtų atliekami ir sergantiesiems, kuriems netaikomas gydymas, nes ligoniai dažnai nejaučia, kad liga ėmė plisti“, – tvirtina A. Česas.

Tačiau gali būti ir kitaip: apie atsinaujinančią ligą gali įspėti pablogėjusi nuotaika, nuovargis, prastas miegas, skausmai nugaroje, tarp šonkaulių ar klubuose. „Žmonės klysta manydami, kad taip yra dėl amžiaus. Nereikia pamiršti, kad prostatos vėžys pirmiausia plinta į kaulus, todėl visi negeri pojūčiai ar raumenų, kaulų skausmai, strėnų padiegimas gali pranešti apie ligos pradžią“, – pastebi specialistas.

Tik laiku nustačius plintančią ligą ir padėjus gydyti šiuolaikiniais metodais, žmogus gali ne tik ilgai gyventi, bet ir nepatirti sunkių ligos padarinių, netapti artimiesiems našta, gyventi visavertiškai.

 

NEMOKAMA TELEFONO LINIJA

Prostatos vėžiu sergantiems ligoniams

8 800 20800

Skambinkite antradieniais ir ketvirtadieniais

14.00−18.00

 

 

Facebook